kaurygas

×kaurỹgas (rus. кoвpигa) sm. (2) 1. An suskretęs ir sustyręs drabužis: Nepadžiovei vakar kojinių, o dabar sudžiūvo kaurỹgan Ds. | Ot, kad sudžiūvo duona kaurỹgan! Ds. 2. gabalas, luitas: Sučiupęs kaurỹgą duonos, išbėgo ant piemenis Jž. 3. Vr labai aukštas šieno kūgis; didelė krūva, kūgis, kupstas: Iškilęs pyragas kaip kaurỹgas Kp. Bulvių buvo prikasta keletas kaurỹgų Kp. 4. didelis sudžiūvęs žemės grumstas: Atamuši kojas po šituos kaurygus Sdk. Ir sėt negalima: kaurỹgai stovi Ds. 5. pyragas: Svočia kepdavo pyragą, kuris vadinosi „svočios kaurỹgas“ Ktk.